Vilniaus miesto susisiekimo strategija

Šiuo metu Vilniaus miesto centrą kerta magistraliniai keliai nepritaikyti intensyviam eismui, trūksta uždaro žiedinio aplinkkelio, kokybiškos viešojo transporto paslaugos, lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelių miesto prieigose, per didelė darbo vietų koncentracija miesto centrinėje dalyje (o miegamuosiuose mikrorajonuose ji per maža) todėl dideli miesto ir užmiesčio tranzitinio transporto srautai miesto centrinėje dalyje sukelia spūstis, dėl kurių dar labiau sumenkinamas visuomeninio transporto populiarumas.

Šia susisiekimo strategija siūloma pilnai apjuosti Vilniaus miesto centrinę dalį žiediniu greitojo eismo keliu, kurio susikirtimuose su magistraliniais keliais pastatyti Pinavia tipo kelių mazgus. Centrinėje miesto dalyje esančių magistralinių kelių kategorijas siūloma sumažinti iki B kategorijos ir palaipsniui įvesti eismo apribojimus: pirmiausia senamiestyje, o vėliau - visoje miesto centrinėje dalyje.

Pinavia tipo mazgų viduje žemės plotus skirti ūkinei-komercinei veiklai, lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelėms ir visuomeninio transporto terminalams. Įgyvendinus šias priemones, būtų padidinta darbo vietų ir keleivių srautų koncentracija gerai pasiekiamose miesto prieigose, sutrumpėtų kelionės, pagerėtų visuomeninio transporto paslaugos kokybė ir patrauklumas, gerokai sumažėtų eismo intensyvumas miesto centrinėje dalyje, ilgam laikui be papildomų infrastruktūros pakeitimų ir investicijų panaikintos transporto spūstys mieste.

Investicijos

Statant PINAVIA skirtingų kategorijų keliams (Elipsė), kai projektinis greitis 50 ir 70 km/h, vietoje Dobilo lapo, sutaupytume 7 ha žemės (2 kartus) ir, investavę apie 9 milijonus eurų, bei pardavę ta pačia pirkimo kaina viduje esančią laisvą (komercinės paskirties) žemę, gautume galutinę 8 mln. EUR statybos kainą. Dobilo lapo statyba kainuotų apie 13 milijonų eurų. Elipsės formos Pinavia šiuo atveju 1/3 karto pigesnė už Dobilo lapo sankryžą.

Statant PINAVIA 60 km/h projektiniam greičiui vietoje 4 LYGIŲ  mazgo ir investavę apie 30 milijonų eurų, bei pardavę ta pačia pirkimo kaina viduje esančią laisvą (komercinės paskirties) žemę, gautume galutinę 25 mln. EUR statybos kainą, o investicijos, reikalingos 4 LYGIŲ mazgo statybai apie 50 milijonų eurų liktų nepadengtos. Vadinasi, už vieno 4 LYGIŲ mazgo investicijas galima pastatyti du lygiavertės kokybės Pinavia tipo kelių mazgus.

Statant visų modifikacijų PINAVIA vietoje Dobilo lapo, gerokai padidintume eismo saugumą, susikirtimų pralaidumą, nes krovininiai automobiliai, važiuodami dobilo lapo vingiuose didesniu kaip 40km/h greičiu, gali apsiversti, o esant intensyviam eismui Dobilo lapo sankryžos formuoja spūstis.

Tais atvejais, kai PINAVIA statybai reikalingos didesnės investicijos už Dobilo lapo statybos kaštus, eksploatacijos metu ji atsipirktų per keletą metų dėka jos pralaidumo, eismo saugumo ir PINAVIA centre sukurtos infrastruktūros.

Reiktų pabrėžti, kad PINAVIA centre esanti (komercinės paskirties) žemė turės daug kartų didesnę vertę už tą, kuri priimta skaičiavimuose, nes privažiavimas prie joje esančių objektų bus puikus iš bet kurio kelio, todėl daugeliu atvejų PINAVIA statyba gali būti netgi pelninga.

Statant  didesnio projektinio greičio PINAVIA, ekonominis efektas didėja, nes didėja viduje esančios žemės plotas, kurį galima išnaudoti lyginant su visos sankryžos ir važiuojamųjų dalių plotais.